- žvinginti
- žvingìnti (-ýti), -ìna, -ìno, žvìnginti, -ina, -ino 1. žr. žvengti 1: Ot ma[no] žvavus arklys: iškėlęs galvą žvingìna Rdš. Kumeliukas laksto ir žvìngina Igl. Vėjelis pūtė, stoinelė ūžė, o žirgeliai gražiai žvingino LTR(Mrk). 2. Gdl, Lš caus. žvengti 1: Pririšo arklį prie tvoros ir žvingina, o pats geria ik pusiaunaktų Vlk. Bėrą žirgelį stabdino ir didžiu balsu žvingino LTR(Plv). 3. žr. žvengti 2: Merga nesudaro nastrų ir žvingìna kap kumelė Rdš. Ko dar̃ tu žvìngini kap arklys Nmn. \ žvinginti; atžvinginti; sužvinginti
Dictionary of the Lithuanian Language.
